Lietuvių kultūriniame kontekste svarbus poetas ir teorijos pradininkas Konstantinas Mikalojus Sarbievijus (XVI a.), rašęs lotynų kalba, todėl buvo minimas kaip Europos poetas. Yra parašęs penkių dalių lietuvių poetiką, teoriją, kur įžvalgiai aptarė Aristotelio dėsnius lietuviškoje renesanso tradicijoje.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus – lenkų kilmės lotyniškai rašęs XVII a. poetas, įgijęs europinę šlovę, didžiąją gyvenimo dalį yra praleidęs Lietuvoje. Vilniaus universitete vyko konferencija, skirta jo 400-osioms gimimo metinėms. Konferencijos tema tiksliai nusako Sarbievijaus palikimo „regioninę“ ir universaliąją reikšmę, sąsajų ir įtakų svarbiausias linijas. Per 50 Sarbievijaus poezijos leidimų vien XVII–XVIII a.; vertimai į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, lietuvių kalbas; retorikos, poetikos, filosofijos įvairovė, originalūs Antikos ir Biblijos imitavimo būdai – visa tai leidžia kalbėti apie poeto kūrybą įvairiais aspektais, išryškinti jos daugialypį ir daugiaprasmį pobūdį, pagaliau bandyti suvokti, ką mums XX a. pabaigoje reiškia šio XVII a. poeto kūryba, kokių jos atgarsių randame šiandien Lietuvos, Lenkijos, Europos kultūroje.
Mikalojus Konstantinas Sarbievijus 